Kas yra vertimas?
Vertimas tai yra rašytinio teksto prasmės perteikimas iš vienos kalbos į kitą. Vertimus galima suskirstyti i dvi grupes, tai rašytiniai ir žodiniai vertimai. Į vertimo procesą yra įtraukiamas kontekstas, dviejų kalbų rašybos ir skyrybos taisyklės, kalbiniai išsireiškimai ir idiomos. Vertimas – tai labai sudėtingas procesas, kuriam reikia daug žinių, laiko, atkaklumo ir, žinoma, patirties. Būtina ne tik nepriekaištingai mokėti savo gimtąją
kalbą, domėtis jos naujovėmis, bet ir labai gerai mokėti užsienio kalbą, išmanyti tos šalies kultūrą ir papročius. Galbūt todėl vertėjo profesija priskiriama prie pačių sudėtingiausių profesijų.
Dažnai klaidingai manoma, kad egzistuoja tik paprastas mechaninis pažodinis vertimas tarp bet kurių dviejų kalbų. Tačiau pažodinio vertimo procesas neapima nei teisingos gramatikos naudojimo, nei reikiamos prasmės perdavimo, o ką jau kalbėti apie kalbinius ypatumus ir savitumus.
Egzistuoja ir kita klaidinga nuomonė apie vertimus, kad šis procesas yra kaip tikslusis mokslas, kur kiekvienas verčiamo teksto žodis tiksliai atitinka išverstojo teksto žodžius. Tačiau tai ne tiesa. Visų žodžių bei išsireiškimų lygiai tokių pačių atitikmenų kitomis kalbomis nėra. Būtent todėl vertimas yra kūrybinis procesas, stengiantis perteikti lygiai tokią pačią teksto prasmę kita kalba, naudojant kalbos į kurią yra verčiama gramatines taisykles, išsireiškimus bei ypatumus.
Vis labiau tobulėjant įvairioms technologijoms, naujovės neaplenkia ir vertimų rinkos. Taigi egzistuoja ir labai populiarus trečiais mitas, kad vertimo programos, kaip pvz.: google vertėjas, tuoj pakeis žmogaus vertimus. Kompiuterinės vertimo programos gali padėti bent šiek tiek suprasti verčiamo teksto esmę, tačiau tikslios prasmės jos perteikti negali dėl jau ankščiau paminėtų priežasčių. Kompiuterinės vertimo programos naudoja pažodinį vertimą, o kiekvienas verčiamos kalbos žodis neturi tikslaus atitikmens kita kalba. Neminint jau to, kad daugelyje pasaulio kalbų vienas žodis turi daugiau nei vieną reikšmę, o kompiuterinės programos parenka pirmą pasitaikiusią verčiamo žodžio reikšmę kita kalba.
Lentelėje pateikiamas žmogaus ir kompiuterinio teksto vertimo pavyzdžiai.
|
Originalus tekstas |
Mašininis vertimas |
Profesionalus vertimas |
|
In recent years, the picture has changed radically. Experts now realize that not only is D-vitamin necessary for preventing far more conditions than previously thought, it also turns out that the majority of people, including normal, healthy individuals, are unable to obtain enough D-vitamin to meet their actual needs. |
Pastaraisiais metais, paveikslas pasikeitė radikaliai. Ekspertai dabar supranta, kad ne tiktai D-vitaminas yra būtinas tam, kad sutrukdytų tolimas daugiau sąlygų negu anksčiau mintis, taip pat pasirodo, kad žmonių dauguma, apimdama normalius, sveikus asmenis, negali gauti pakankamai D-vitamino, kad patenkintų jų tikrus norus. |
Pastaruoju metu padėtis iš esmės pasikeitė. Specialistai dabar pripažįsta, kad vitaminas D padeda išvengti gerokai daugiau sveikatos sutrikimų, nei manyta anksčiau. Taip pat paaiškėjo, kad dauguma žmonių, net ir visiškai sveikų, negauna pakankamai vitamino D organizmo poreikiams patenkinti. |
Mitų susijusių su vertimų paslaugomis yra ne vienas. Ar teko girdėti sakant, kad teisingas vertimas gali būti tik vienas? Deja, ne. Jei vertimas yra kūrybinis procesas, kurio tikslas perteikti teksto prasmę iš vienos kalbos į kitą, tai 10 vertėjų tą patį tekstą išverstų skirtingai, ir tai nereiškia, kad kažkuris iš tų vertimų būtų klaidingas. Verčiant gali būti panaudota nemažai skirtingų žodžių sinonimų ar naudojama kitokia sakinių sandara. Tačiau tai juk teksto prasmės nekeičia.
Daugelis žmonių vis dar mano, kad jei bent kažkiek moka užsienio kalbą, gali versti tekstus. Tačiau tai tikrai ne tiesa. Norint versti tekstus vien kalbos žinių nepakanka. Vertėjas turi ypač gerai nusimanyti ne tik dviejų kalbų gramatinėse subtilybėse bei taisyklėse, tačiau ir būti gerai susipažinęs su verčiamo teksto tematika. Būtent todėl vertėjai yra skirstomi į grupes pagal tai, kokioje srityje jie specializuojasi. Techninių ir medicininių tekstų niekada nevers tas pats profesionalus vertėjas dėl labai paprastos priežasties. Šių sričių terminologija yra visiškai skirtinga, o norint tikrai teisingai perteikti teksto prasmę iš vienos kalbos į kitą, turi puikiai išmanyti verčiamo teksto sritį ir jo specifinę terminologiją.
Iš ko susideda vertimo kaina?
Kas vienam yra brangu, kitam – pigu. Natūralu, kad visi ne tik kainą, bet ir kitus vertimo aspektus vertina skirtingai. Tačiau turbūt kiekvienam, kada nors susidūrusiam su vertimais, yra kilęs klausimas, iš ko susideda vertimo kaina?
Visų pirma svarbu žinoti, kad vertimo kaina skaičiuojama spaudos ženklais. Lietuvos vertimų biuruose vieningos ženklų skaičiavimo sistemos nėra – vieną vertimo puslapį gali sudaryti nuo 1500 iki 1800 spaudos ženklų be tarpų arba su tarpais. Kuo daugiau spaudos ženklų už tą pačią kainą sudaro vertimų biuro sutartinį puslapį, tuo klientui pigiau. Kai kurie vertimų biurai vertimo puslapius skaičiuoja ne spaudos ženklais, o žodžiais. Būtent tokia sistema naudojama daugelyje pasaulio šalių.
Naudodamiesi programa „Microsoft Word“, vertimo apimtį nesunkiai galite apsiskaičiuoti ir jūs. Pasižymėkite norimo versti teksto dalį, paspauskite „Tools“, po to „Word Count“. Atsiradusioje lentelėje jums bus pateikta visa reikalinga informacija. Atsižvelgdami į tai, kokią sutartinę vertimų apimties skaičiavimo sistemą naudoja jums vertimų paslaugas teikiantis biuras, pasirinkite jums reikalingą grafą – „Words“, – jei vertimo apimtis skaičiuojama žodžiais, „Characters (with spaces)“, – jei vertimo apimtis skaičiuojama spaudos ženklais su tarpais, ar „Characters (no spaces)“, – jei vertimo apimtis skaičiuojama spaudos ženklais be tarpų. Gautą ženklų skaičių padalinkite iš vertimų biuro sutartinio puslapio žodžių ar spaudos ženklų skaičiaus ir gausite apytikslę jūsų vertimo apimtį. Labai svarbu žinoti, kad verčiant į kitą kalbą teksto apimtis keičiasi, todėl beveik neįmanoma iš anksto apskaičiuoti tikslios vertimo apimties ir kainos.
Vertimų rinkoje, kaip ir bet kurioje kitoje verslo šakoje, kaina susideda iš pastoviųjų ir kintamųjų kaštų. Didžiąją pastoviųjų kaštų dalį sudaro nuolatinių biuro darbuotojų atlyginimai ir už juos mokami mokesčiai, biuro patalpų priežiūra ir išlaikymas. Nemažą pastoviųjų kaštų dalį sudaro nekilnojamo turto bei kiti privalomieji mokesčiai. Kintamieji kaštai tiesiogiai priklauso nuo gaunamų vertimų užsakymų – kuo daugiau ir kuo didesni užsakymai, tuo daugiau darbo turi pagal autorines sutartis arba pagal individualios veiklos pažymas dirbantys vertėjai. Dėl to auga įmonės gaunamos pajamos, tačiau auga ir kintamieji kaštai, nes atlygis vertėjui sudaro apie 50 proc. visos vertimo kainos. Tad akivaizdu, kad vertimų biuro pelningumo marža sudaro tik apie 15 proc. bendros jūsų užsakymo kainos.
Vertimų rinka pasižymi labai specifiniais aspektais, tačiau kartu yra ir panaši į visas kitas verslo šakas. Todėl nieko keista, kad vertimo kainos skirtingose įmonėse gali smarkiai skirtis – nuo gerokai mažesnės už rinkos vidurkį iki žymiai didesnės už jį. Jei 50 proc. užsakymo vertės sumokama vertėjui, tuomet akivaizdu, kad biuruose, kurių siūlomos kainos yra žymiai mažesnės už rinkos vidurį, dirba „pigesni“ vertėjai. Kuo aukštesnė vertėjo kvalifikacija ir atliekamų vertimų kokybė, tuo jo įkainiai yra didesni. Vertimų biuruose, kuriuose kainos daug aukštesnės nei rinkos vidurkis, į kainą gali būti įtraukta ir kalbos redaktoriaus paslauga arba nustatyta didesnė pelningumo marža. Renkantis vertimo paslaugų teikėją būtina gerai pagalvoti apie savo lūkesčius ir prioritetus, nes tiek kitose verslo šakose, tiek ir vertimų rinkoje žemiausia kaina dažnai reiškia ir žemiausią kokybę.
