Įsivaizduokite tokią situaciją: užeinate į parduotuvę nusipirkti savo mėgstamiausio gėrimo, ateinate prie kasos ir pardavėjai sakote: „Už šį gėrimą jums mokėsiu 1 eurą“. Pardavėja apsimeta jūsų neišgirdusi ir mandagiu balsu sako: „Du eurai penkiasdešimt“. Tolimesnių derybų aprašinėti neverta, tačiau svarbiausia yra tai, kad galiausiai turėjote sumokėti pardavėjos paprašytą kainą už savo gėrimą.

Jei jums tokia situacija, kai klientas parduotuvėje siūlo kainą, kurią nori mokėti už prekes, skamba neįprastai, kodėl tokia pati situacija yra priimtina vertimo paslaugų sferoje? Labai dažnai tenka susidurti su situacija, kai klientas nurodo kainą, kurią gali ir nori mokėti už tam tikrą vertimą. Dažnai tokių situacijų galima pamatyti net įvairiuose vertimų portaluose, kai ieškomi tam tikros kalbos vertėjai atlikti darbus už kainą, kuri yra net mažesnė už rinkos mažiausią kainą.

Be abejonės, paslaugų kainos rinkoje yra nustatomos abipusiu pirkėjo ir pardavėjo susitarimu. Teoriškai nėra skirtumo, kuris, pirkėjas ar pardavėjas, pirmas nurodo kainą, tačiau tikrovėje, kai pirkėjas diktuoja sandorio sąlygas, t. y. nurodo, kokią kainą mokės už tam tikros kalbos ir srities vertimą, o kliento nurodyta kaina yra nediskutuotina, pardavėjas su tokiu sandoriu sutikdamas skriaudžia ne tik save, bet ir daro įtaką visai rinkai.

Nuolatinis tokių situacijų pasikartojimas sukuria tęstinę praktiką, todėl klientas jaučiasi visagalis, situacijos šeimininkas, o paslaugos teikėjas gali arba sutikti su kliento siūloma kaina ir vykdyti projektą, kurio pelningumo procentas lygus beveik 0, arba prarasti užsakymą, nes su tokiomis kliento sąlygomis sutiks kitas vertimo paslaugų teikėjas.

Didžiausia tokių situacijų blogybė yra ta, kad vertimo paslaugų kaina rinkoje nuolat mažėja, nors visų kitų paslaugų ar prekių kainos kyla. Klientas nori mokėti mažai, bet tikisi gauti nepriekaištingos kokybės vertimus. O kaip užtikrinti nepriekaištingą kokybę, kai kliento siūloma kaina yra neprotingai maža ir jokie geri specialistai už labai mažą kainą nedirba? Kiek dar įmanoma mažinti vertimo paslaugų pelningumo procentą? Ar bus pasiektas „dugnas“, kuomet labiau apsimokės projektų visiškai atsisakyti, nei sutikti juos vykdyti už kainą, kuri nepadengia sąnaudų?

Žinoma, būtų galima drastiškai taupyti kokybės sąskaita, tačiau klientų lūkesčiai gauti kokybišką vertimą nemažėja.

Vertimo paslaugas teikiančios įmonės neturėtų sutikti su klientų diktuojamomis sąlygomis, o labiausiai su sąlygomis, susijusiomis su kaina. Kaina turėtų būti derybų objektas ir tenkinti abi puses, tiek vertimo paslaugų tiekėją, tiek vertimo paslaugų pirkėją. Jei kliento siūloma kaina už tam tikrą vertimą yra neprimitinai maža, kur kas mažesnė, nei jūsų įprasta vertimo paslaugų kaina, nebijokite to pasakyti klientui. Jei klientas nesutinka su įprasta rinkos kaina, tuomet jūs neprarandate beveik nieko, tik sutaupote laiko. Juk teikiant vertimo paslaugas už labai mažą kainą dideliu pelningumu pasidžiaugti negalite.

Ir jeigu didžioji dalis vertimo paslaugas teikiančių bendrovių nesutiks su klientų diktuojamomis sąlygomis ir kainomis, o klientui vis tiek reikės kokybiškų vertimo paslaugų, įsivaizduojama situacija su gėrimu prie parduotuvės kasos pasikartos – pirkėjas turės mokėti pardavėjo nurodytą kainą, o ne atvirkščiai.