Skelbiame 2019 metų Europos kalbų sektoriaus tyrimo rezultatus. Toks tyrimas atliekamas kasmet nuo 2013-ųjų. Nors apklausa pavadinta Europos kalbų pramonės tyrimu, bet joje dalyvavo respondentai ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio – Šiaurės ir Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos ir Okeanijos. Iš viso 1404 dalyviai iš 55 valstybių. Džiugu, kad Šiaurės Europos ir Baltijos šalys išskirtos kaip atskiras regionas.

Bene pirmą kartą šiame tyrime dalyvavo ir Lietuva. Tiesa, dalyvių iš Lietuvos nedaug – tik 23 (7 vertimo biurai, 14 laisvai samdomų vertėjų, 1 organizacijos vertimo padalinys, 1 mokymo įstaiga), bet daugiau nei iš Latvijos ir Estijos. Dėkojame visiems, kurie atsakė į Lietuvos vertimų biurų asociacijos paskelbtus anketos klausimus šių metų pradžioje.

Tyrimas išsamus, bet apibendrinant galima konstatuoti, kad vertimo sektorius sunerimęs dėl nuolatinio spaudimo mažinti kainas, augančios konkurencijos, vis įsigalinčio mašininio vertimo, nors juo reguliariai naudojasi tik mažuma vertimo biurų ir vertėjų. Beje, pirmą kartą vertintas pasiskirstymas pagal lytis. Tarp laisvai samdomų vertėjų tyrime dalyvavo daugiausiai moterys (80 %), tuo tarpu tarp vertimo biurų atstovų – beveik lygiai vyrų ir moterų.

Lietuva išsiskyrė iš daugumos šalių vertindama praktikantų pridėtinę vertę įmonei. Kitaip nei dauguma, lietuviai mano, kad praktikantai nelabai prisideda prie pridėtinės vertės vertimo įmonėje kūrimo. Tačiau – gera žinia studentams – Lietuvos vertimų biurai linkę tęsti bendradarbiavimą, t. y. įdarbinti praktikantus.

Visą tyrimą rasite čia.